Ant Lietuvos žemelės gyvena toks pilietis. Šaukiamas Virgiu atsiliepia, atsiliepia ir Malčiumi kviečiamas. Šis pilietis – jauna ir perspektyvi asmenybė, kurią, tiesai nenusižengiant, galima apibūdinti kaip talentingą kūrėją.

Oficialiai jis labiau žinomas, kaip diplomuotas audiovizualinio meno kūrėjas. Bet neoficialioje aplinkoje... vyras linkęs ir tradiciniais menais sugriešyti. Tai kokį tekstą pasaulin paleidžia, tai skulptūrėlę išglosto ar net paišymo priemonių griebiasi...

Taigi paskutiniai jo darbai, viešai Šiaulių dailės galerijoje išeksponuoti, tikrai grieko vardo verti.

Galima sakyti erezija.

Juokiasi menininkas plačiai praverta burna, akimis žybsi tarsi gudriai klaustų, na ir kurgi dvikojai stačiausieji jus evoliucija nuvedė? Ar tik soti gerovė nepaklupdė Jūsų ir alkanais parakanopiais nepavertė?

Atsako toli ieškoti nereikia, mat šis grafinis serialas, paties autoriaus trumpu tekstu pristatomas: „dvijkojai ir parakanopiai susirenka prie stalo ir valgo. juos skiria stalo paviršius. tuo metu jie jaučiasi saugūs. gali stebėti vienas kito kramtomą maistą. kalbėti nebūtina. žiūrėti vienas į kitą taip pat.“

O tu juk žiūrovas. Žiūrėti privalai, stebėti turi, tam, kad po ironijos čadra pasislėpusią nuogą esmę išvysti galėtum. Pasižiūri į akis, tvariniams iš lapo baltumo išnyrantiems, ir šiurpas nukrečia. Atrodo, ties tomis tuščiomis alkanomis akimis ilgiau užtrukęs, imsi ir pats to nenorėdamas išvysi kur link ritasi pasaulis...

Žemyn, žemyn, keliauk su manim...

O tas pasaulis pagal Malčių primena knibždėlyną, kuriame tarpsta įvairaus plauko personažai, nuo kreivadančių apsirijėlių, keturkojų šlipsuočių iki didžiaakų paukščiagalvių. Pasaulis, kuriame turi nuolat vartoti ir virškinti, kitaip pats būsi apvirškintas. Kaip tik šitas piešinių pamatymo aspektas, privertė mane-žiūrintįjį pasijusti it Joną banginio pilve. Visa ši vizualinė informacija, akyse transformavosi į metaforą visuomenės, kurioje išgyventi ir vaikus išauginti privalo eilinis Lietuvos pilietis. Poetiška neviltis, atmiešta nemenka doze ironijos.

Taigi, tai buvo pavojaus signalas, privertęs atsitraukti ir iš šalies pažvelgti tiek į save, tiek į parodą, išoperuoti piešinius iš išgyvenamų realijų konteksto ir pamatyti meno kūrinius.

Besilaikydama saugaus atstumo, išvydau parodą pasakojančią istorijas. Pamačiau ir kruopštutėlaitę grafiką geliniu tušinuku ant balto grublėto lapo iškrapštytą, smulkiausi brūkšneliai į vieną sugaudyti.

Malčiaus pasaulį aplankyti pasiūlyčiau ir trokštantiems nuotykio ir mėgstantiems tiesiog žiūrėti, ir nepaliaujantiems mąstyti. Beje, tai padaryti bus labai nesunku – dvikojai ir parakanopiai migruoja labai nesunkiai. Jie išsikraustė iš Šiaulių dailės galerijos tiesiai į platų sostinės glėbį. Visi, kas nepatingės ir birželio 4 d. 18 val. atsidurs užupyje įsikūrusioje Galeroje, galės iš arti išvysti ir patį autorių ir jo tvarinius.